- priekaras
- príekaras dkt.
.
.
priekaras — sm. (1), prykaras (ž.) (1) 1. NdŽ žr. priekabas 2. 2. scom. Gmž menk. įkyrus, neatsitraukiantis žmogus. ◊ priekaro (prykaro) grãšis apie įkyrų žmogų, kurio negalima atsikratyti: Būk tu man toks prykaro grãšis! Trg. Eik tu, prykaro grãši, ko tu … Dictionary of the Lithuanian Language
priekara — scom. (1), prykara (ž.) (1) Skdv 1. žr. priekaras 2: Tas priekara pats priskorė prieg mūsų namo Srj. 2. Skdv, Žr svetimoteris; meilužė … Dictionary of the Lithuanian Language
prielipas — 1 prielipas sm. (1), prylipas (ž.) (1) 1. kokia pridėtinė daikto dalis, priedas: Prie pėdžios geležį išlenksma, prielipą uždėsma Sim. Nebepareina rugiai prėsle, tai kraukim prielipą Ppl. Kam jūs dedat kupetį su prielipais?! Geriau jau iš karto… … Dictionary of the Lithuanian Language